Skaityti toliau »

VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 0.0/5 (0 votes cast)

Mums taip patiko paskutinis Naujamečio sutikimas užsienyje, kad norėjom ir šįkart kažkur pabėgti…tačiau atostogų negavom. Nėra padėties be išeities. Sugalvojom gi važiuot kur į artimą užsienį praleisti paskutinės metų dienos. Tik dienos, nes dar valandą iki vidurnakčio jau buvom Kėdainiuose ir, kaip įprasta, gurkšnodami šampaną stebėjome fejerverkus.
31-osios rytas: startuojam iš Kauno, trumpas sustojimas Statoil degalinėje, užsiperkam kavos( nuostabi kava ten) ir netrukus mes agurkų mieste, kur pasipildo bendrakevių kompanija ( tas pats šešetukas), sukam Latvijos sienos link. Kelionės planas – aplankyti Kuldygą ir Ventspilį. Dienelė visai ne šilta išpuolė, žvarbu pakankamai, nors, žinoma, ne -20.
Kuldyga – nedidelis miestas (tik 13000 gyventojų) įsikūręs abipus Ventos upės, garsus plačiausiu Europos kriokliu (240m). Sakyčiau, skamba išdidžiau nei atrodo. Tai labiau slenkstis per visą upės plotį, o ne toks krioklys, kokį mes įsivaizduojame. Netoliese – senas raudonų plytų tiltas. Nuo apžvalgos aikštelės viskas atorodo patraukliai. Senamiestis  jaukus, kelios gatvės senų medinių namų. Labai tinkama vieta kino scenų filmavimui. Kai jau visai sušąlam, sušokam automobilin ir vairuojam pajūrio link. Kelionės tikslas jau visai čia pat – 55km.
Ventspilis – tai tokia latviška Palanga, tik labiau išpuoselėta. Pirmiausia aplankėm Livonijos ordino pilį, tiksliau apžiūrėti galėjom tik išorę, nes viduje jau buvo ruošiamasi šventiniam pokyliui ir lankytojų nebeleido. Leido pasivaikščioti po kiemą. Vaikai gi mūsų išlandžiojo visur: sargybos būdelę, šulinį ir kitus įrenginius. Miestas paliko tikrai gerą įspūdį. Paplūdymiai tvarkingi, yra suoliukai, persirengimo kabinos, įrengtos vaikų žaidimų aikštelės ir ne kokios aptrūnijusios, matosi, kad viskas čia gerai prižiūrima. Vasarą, kai viskas žydi, turėtų būti dar gražiau. Pajūry sužvarbom visai, tad nutarėm, jog atėjo laikas kur šiltai prisėsti ir pamaloninti skrandžius. Kavinę radom miesto centre visai jaukią, bet šilumos čia buvo ne per daug. Mus,vienintelius klientus aptarnavo nuo šalčio sustirus padavėja, maistas buvo vidutiniškas. Atvirai pasakius, gruodžio 31-osios vakarą Ventspilį įsivaizdavom kur kas  šurmulingesnį. Miestas gražiai papuoštas, tačiau beveik  miegantis. Po vakarienės prasiėjom žymiąja promenada, kur puikuojasi karvės statulos. Kitoj upės pusėj styrantys uosto kranai irgi suteikia savotiško žavesio. Vasaros metu tai turbūt pagrindinė vakarinių pasivaikščiojimų vieta mieste.
Jau visai vakaras, o vidurnaktį jau planavom pagrįžt į Kėdainius, tad kaip ir atėjo laikas judėt namo. Kirbėjo tokia mintis, kad galim nespėt ir Naujuosius teks pasitikt kelyje, bet tai nė kiek mūsų negąsdino.

VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 0.0/5 (0 votes cast)

Parašykite atsiliepimą

Connect with Facebook