Būtina pamatyti
  • Dubrovniką
  • Plitvicų ežerus
  • Krka nacionalinį parką
Skaityti toliau »

VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 5.0/5 (1 vote cast)

Mintim vis giliau skęstu į prisiminimus, tartum ieškočiau kas dabar mane galėtų sušildyti ir nudžiuginti, kokio saulėto kampelio, kur jausmai skleistųsi, o ne gūžtųsi iš žvarbumo. Ir susimąstau – o kur taip yra buvę anksčiau, kur man teko tai patirti, kur norėčiau sugrįžti dar kartą ir patirti tą patį ir dar daugiau… Kroatija! Štai!.. ir užplūsta šiluma :) …keista, nes prisimenu apie ją jau trečią kartą per paskutines dvi savaites. Nežinau kas dėl to kaltas – ar užsitęsęs ruduo, ar įsispeigijus žiema, ar stiprūs prisiminimai… nors tai buvo prieš keturis metus. Bet nesvarbu priežastis, svarbu, kad kiekvieną kart apie ją pagalvojus, atmintyje iškyla tiek gerų saulėtų įspūdžių, kad norisi sugrįžti atgal… trečią kartą :) Pagavus tokiam momentui, tikrai iškeisčiau jau suplanuotą šių metų kelionę į pora savaičių Kroatijoje. Nors, aišku, ateis vasara, ir norėsis važiuoti į kokią Norvegiją, kad tik vėsiau būtų. Bet dabar atsiduodu šiems prisiminimams ir jausmams.
O jausmai tikrai geri – kaip sakiau – šilti ir šviesūs, lengvi kaip vasariniai šortai, nerūpestingi kaip palaidinės petnešėlė :) Visi rūpesčiai pasimiršta vos tik pamatai žydrąją Adrijos jūrą ir joje pūpsančias žaliai rusvas salas-kalnus. Ir taip norisi nukakti į kiekvieną iš jų, kad ir visai negyvenamą, nedidelę, bet savaip žavią. Žiūrint iš tolo atrodo, kad tokiose dar žmogus nebuvo koją įkėlęs (o ir ko ten jam – nei medžių, nei žolės, nei vandens… vien tik kalnas ir jūra). Atrodo nusigautum ten, ir būtum jai tas pirmasis :D
Dvi savaites kelionės prabėgo kaip viena. Maršrutas driekėsi – nuo pat Dubrovniko (neskaitant kelionės automobilio iki jo) iki pat Pulos, Istrijos pusiasalyje – visą laiką vien tik Adrijos jūros pakrante. Nors dabar jei tektų kartoti – pasirinkčiau tą patį maršrutą, tik iš kito galo… kad kelionę užbaigti deramai – Dubrovnike. Ston, Korčula, Split, Primoštein, Šibenik, Zadar, Senj, Krk, Pula, Poreč… visi žavūs ir kiekvienas savaip. Kiekviename rastumėte kažką ypatingo, dėl ko buvo verta sustoti ir pasivaikščioti, kiekvieno senamiestis, nors ir panašus į kitų, bet kartu ir skirtingas – su pilim, gynybinėm sienom, senoviniu pastatų kompleksu, ar jūros sąsiauriu skiriančiu miestą į dvi dalis. Visur šviesių sienų namai ir raudonų čerpių stogai. Tokius pravažiuojant gaila nesustoti… nors jei mažesnis miestelis, tai guodiesi, kad dėl laiko stokos važiuosim į didesnį, ten bus daugiau. Aišku, tokiems kaip Primošteinas – tai negalioja, nes jo žavesys mažume, ir kad tas mažumas vos vos telpa tokio dydžio pusiasalyje. Ir aišku – nieko nepalyginsi su Dubrovniku.. perlas, ne perlas… bet kad išskirtinis ir pats gražiausias – tai tikrai. Žodžiais nenupasakosi – būtina pamatyti ir pabūti ten. Viena iš tų vietų, kur masė turistų kažkaip įsipaišo į tą miestą, toks įspūdis, kad čia taip buvo nuo senų senovės, o miestas kaip tik tam ir skirtas – būti visos šalies širdimi.
Gaila buvo išvažiuoti praleidus Dubrovnike tik vieną dieną… kad taip bent jau savaitę… manau su visais pasiplaukiojimais aplinkui – būtų pats tas. O dabar išvažiavom ir vis atsigręždavom pasižiūrėti… Bet už kiekvieno posūkio besikeičiantys pakrantės peizažai ir kelyje laukiantys miestai neleido ilgai liūdėti.
Tiesa, tada dienotvarkė buvo intensyvi, stengėmės kuo daugiau apvažiuoti ir pamatyti. Prieš kelionę tiek daug sužinojom apie Kroatiją internete, kad smeigtukų žemėlapyje netrūko, ir visus juos reikėjo paversti į pliusus. Tarp jų buvo ne tik minėtieji miestai, bet ir žymiausi Kroatijos nacionaliniai gamtos parkai, kaip kad Korčula, Brijuni salos, Krka upės nacionalinis parkas ir Plitvicų ežerai (Plitvicke jezera). Kas dėl Brijuni salų – dabar galim pasakyti – kad neverta gaišti laiko ir pinigų, nes gražiai atrodo tik atvirutėse, kai matai vaizdą iš paukščio skrydžio. Pačios salos galbūt ir žavios, kai jose vaikštai ar gyveni (kaip supratom, ten vasarnamius turi tik vienos iš didžiausių įžymybių), arba atvažiuoji prabangiai pažaisti golfą pievelėse, kur ten pat ganosi stirnų kaimenės. O jei bandai apiplaukti salas laiveliu (turbūt vienintelė turistams lengvai prieinama priemonė susipažinti su nacionaliniu parku) – tai matai tik akmenuotus ir pušelėm apaugusius salų krantus (pačios salos iškilę virš jūros lygio viso labo kokius 2-5 metrus).
Bet vat Krka nacionalinį parką ir Plitvicų ežerus – pamatyti BŪTINA! Nežinau kodėl žmogaus esybei taip žaviai atrodo toks gamtos tvarinys kaip kriokliai, bet šiose vietose jie atsiveria visu gražumu – krenta vienas iš kito, iš upelio į ežerą, iš ežeriuko į kitą upelį, ar dar didesnį ir gražesnį ežerą… kartais po vieną, tekėdami vos srovelėmis, o kartais šniokšdami per akmenis ir krisdami kaskadomis kaip srauniose kalnų upėse. Nuvažiavę į Plitvicų ežerus – veiklos turėsit bent kelioms valandoms (aišku, priklausomai nuo pasirinkto maršruto) – kol apeisit daugumą krioklių ir ežerėlių – spėsit ir išalkti… neaišku tik, ar dėl ilgo maršruto, ar dėl nefrito spalvos ežerų grožio ir kankinamo noro vis į juos įbristi ar išsimaudyti (kas ten beje griežtai draudžiama). Neveltui antroje maršruto dalyje įrengta mugė, kur pardavinėjami įvairiausi kroatiški (ir greito maisto) užkandžiai ir skanėstai… kiek pamenu viskas tada jau atrodė labai skanu ir norėjosi dar :) O Krka nacionaliniam parke viskas kur kas glausčiau ir pats parkas žymiai mažesnis. Iš pradžių takeliai veda tik palei upę (o ežerėlių yra tik pačioje pabaigoje), bet kiek paėjus – laukia tikra kelionės kulminacija – kriokliai, krentantys plačiu ruožu keliomis kaskadomis į apačioje esančius ežerėlius. Toks įspūdis, kad visas Plitvicų ežerų grožis sukoncentruotas vienoje vietoje… dar ir dabar sunku pasakyti, kuris iš tų parkų gražesnis… nors širdis labiau krypsta į Krka parko pusę… bet gal tik todėl, kad apie Plitvicų ežerus jau buvom girdėję daugybę kartų, o šitą kaip ir atradom sau :)
Bastantis nuo miestelio iki miestelio – negalėjom nenukrypti ir į salas. Viena iš jų – Korčula – žavi sala atskirta sąsiauriu nuo žemyno, ir žavus miestelis su gynybine siena, įtvirtinimais, kur galima atsisėdus papietauti ar šiaip išgerto kavos ar alaus, žvelgiant į pro šalį sąsiauriu plaukiančius laivelius. Kas iki šiol dar nepasidavė persmelkiamas kelioninės nuotaikos – tą čia tikrai pramuš :) pavėsio atgaiva, ir vaizdai aplinkui persmelks kiaurai… nesinori daugiau važiuoti niekur kitur. Tiesa, panašūs jausmai buvo apėmę ir daugelyje kitų Kroatijos vietų (kaip jau minėtame Primošteine ar Dubrovnike), taip pat ir Krk saloje (nemaišyti su nacionaliniu parku) – tikrai verta persikelti į šią salą nutiestu tiltu, ir nusitrenkti iki jos pabaigos, užsukant į salos “sostinę” Krk miestelį, bei aktyvaus poilsio ir pliažų mėgėjų rojų – Baškos miestelio paplūdymį (ten turbut galima išbandyti didžiąja dalį vandens pramogų, pradedant plaukiojimu, nardymu, baigiant vandens slidėmis ir skrydžiu su parašiutu, tempiant kateriui). Tiesa sakant, čia net ir mes atsidavėm pagundai pora valandų padrybsoti pliaže… bet ne dėl įdegio, o dėl vaizdo, kai visą įlanką iš abiejų pusių supa aukšti kalnai, stačiais šlaitais krentantys tiesiai į jūra. O kam dar bus mažai pramogų (kaip kad mums buvo, ypač mūsų vaikams) – galite nusigauti nuo Istrijos pusiasalio jau nebetoli esantį pramogų parką (Italijos Garda mieste) – Gardalendą – ten galima užbaigti kelionės linksmąją dalį tikrai tinkamai :)
Nors… ką tie pramogų parkai… dabar kaip prisimenu – tie kalnai, tos salos, pūpsančios žydroje jūroje… ta jūra… mmm… šilta…

Kroatija
VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 5.0/5 (1 vote cast)
Automobiliu dantyta Kroatijos pakrante, 5.0 out of 5 based on 1 rating

5 atsiliepimai... kolkas.

  1. Automobiliu nuoma rašo:

    Gražu… ech ir mes planuojame kelionę į kroatiją automobiliu kitais metais. Tikiuosi dar kainos nesukils labiau :)

  2. Zilvinas rašo:

    Tik grizom is Kroatijos. Seniai planavom sia kelione. Daug girdejom atsiliepimu,liaupsinimu ir t.t. Sukorem 5200km, pamatem daug. Nuo Dubrovniko iki Pulos…ir Plitvica ir Karo kelias… Vienu zodziu – grazu, bet ivertinus keliones islaidas ir ispudzius euforijos tikrai nera. Neadekvaciai brangus poziuris i turistus. Turistines “paslaugos” labai brangios (ypac lankomi objektai). Keliu mokestis irgi nevisai normalus. Kazkodel Slovakijoje, Vengrijoje uz 10 euru gali vazineti 10 dienu po visa sali, o Kroatijoje vienas vaziavimas gali siekti 100 Lt mokesti ( pvz: Splitas-Dubrovnikas 250 km. – 220 kn. apie 100 Lt). Viena karta pamatyti sia sali gal ir reikia…,bet tai tikrai nera kazkas “tokio”. Nelabai suprantamas gulinciu turistu noras ten lekti kiekvienus metus. Tikrai yra geresniu vietu poilsiui. Stengiuosi vertinti objektyviai, kadangi visada girdejau tik kaip “fantastiska salis”. Galima pateikti keleta aplankytu “alternatyvu”…Portugalija,Kreta,Turkija(ne poilsine – Kapadokija, Stambulas, Efesas, Toro kalnynas, drusku ezerai, Ankara…).
    Nesigailiu pamates sia sali, bet daugiau turbut i Kroatija nebevaziuosiu….

  3. Valdas rašo:

    Zilvinai gal turit keliones maršrutus? Kas kur ir kaip,ko vengti ar ka rekomenduotumet.Gal galima vaziuot miesteliu keliais,o ne mokamais keliais?

  4. Valdas rašo:

    Na ir aš ka tik grįžau iš šios gražios šalies ir pritariu Zilvino išsakytai nuomonei.Tikrai neadekvačios kainos turistų atžvilgiu,už trijų valandų mašinos pastovėjimą laukymėje 18 lt,netelpa į jokį sveiką protą.Plėšikavimas iš turistų -šaukštas deguto…

  5. RugileRar rašo:

    Ech, šita šalis yra rojus žemėje! Buvau gal prieš 10m, o iki smulkmenų kelionę į Kroatiją atsimenu, net ir miestelius, kuriuos pravažiavom, ir kuriuose gyvenom, gatves, butą… Tai buvo geriausia patirtis iki šiol, pradedant žydru vandeniu, baigiant nuostabia kultūra. Reikia sugrįžti!

Parašykite atsiliepimą

Connect with Facebook