Skaityti toliau »

VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 0.0/5 (0 votes cast)

Birželio 17d.

Šiaip ne taip prisijungiau prie interneto. Šioje šalyje tas Vi-Fi tai, sakyčiau, visai fi fi. Žabljake atisėdau ant pufo rašyti dienoraštį, žiū, interneto tai nėra. Mūsų vyresnėlis sako: “Mama, pasisuk į dešinę”. Tiksliai. Niekur nepakildama pasisukau į dešinę ir še tau internetas.

Čia, Kotore, irgi panašiai. Internetas veikia 2 kv.m. plote. Tas plotas sutampa su vyresnėlio lova:))). Ta proga turiu dar viena priekaištą dėl interneto: internetas naktį neatjungiamas :D. Čia turėtų mane suprasti paauglių tėvai:)

Ką gi, po įžangos, prie esmės.

9 diena.

Ryte pusryčiai, kavos gėrimas. Šiandien visi puolame žiūrėti, ar atplaukęs kruizinis laivas. Ne, šiandien nėra:(. Gerai, kad nors vakar pamatėme:) Prisipozavome iš arti:))

Dienos planas: Cetinjė – Njegušo mauzoliejus – Njegušo kaimas – pliažas – Kotoro siena.

Nesiblaškydami ir neskubėdami pajudame link Cetinje. Važiuojame link Budvos. Kotoro “kopečias” pasiliekame parvykimui.

Atvykstame į miestelį. Truputėlį pasiblaškome, bandome įsigyti miestelio žemėlapį. Nepavyksta. Pasiblaškę, neradę Juodkalnijos reljefinio žemėlapio, nepamatę kažko įspūdingo, nusprendžiame judėti toliau. Apie Cetinję kaip ir nieko negaliu papasakoti. Toliau važiuojant supratome, kad gal visai jų mastais nemažas miestelis. Bet mūsų jis kažkaip užkabino. Gal ne ten vaikščiojome?

Kitas taškas – Njegušo mauzoliejus. Važiuojame kalnų keliuku… Vis dairomės kalno su stovinčiu tuo mauzoliejumi. Aš parodžiau į vieną tokį diiiidelį diiidelį su antenomis. Vyras sako: “Neišprotėk, mes ten visą dieną važiuotume. Kažkur arti turi būti.” Neatspėjo:D Atvažiavome į tokią pačią viršūnę:))) Tik šalia. Vaizdas užburiantis. Buvau skaičiusi, kad reikės lipti 462 laiptelius. Pradejome skaičiuoti, bet greitai beveik visi metėme tą reikalą užburti matomo grožio. Tik jaunėlis suskaičiavo (tiesa, šiek tiek mažiau):D panoraminis vaizdas nerealus… Kuo aukščiau lipi, tuo labiau kvapą gniaužia. Šiaip esu bijanti aukščio… Tik ne šį kartą. Kai tokie vaizdai aplinkui pamiršti visas baimes. Dairėmes visi ir negalėjom atsigrožėti. Pačiame mauzoliejuje maloniai vėsu (lauke +33) ir vėl gi įspūdinga. Už mauzoliejaus – apžvalgos aikštelė. Ten kairėje pasimatė vandens telkinys. Vėliau kažkaip susipratome, kad visai kairėje turėtų būti Adrijos jūra. Jos aiškiai nesimatė, nes saulė akina, jūra susilieja su dangumi. Paklausus patvirtino, kad ir šiek tiek priekyje kairiau, ir visai kairėje – jūra. Sunku buvo palikti tą įspūdingą vietą…

Toliau kelias veda link Kotoro. Pakelėje sustojome prie suvenyrų kioskelio, paragavome špruto. Lauktuvėms nepirkome, nes kažkaip pabijojome tokio karščio, o automobilinis šaldytuvas kažkaip įtartinai šaldo. Nusprendėm nevažiuoti ir į kumpių kaimą (Njegus). Taigi, judame link Kotoro ir suprantame, kad į jokį pliažą nuvykti nepavyks. Spėsime tik pačiame Kotore pasimaudyti… Važiuojame ir vis laukiame, kada privažiuosime “kopečias”. Jų pradinis posūkis (iš viršaus) pažymėtas “25″. Vadinasi, 25 posūkis. Liko dar 24. Visko pasitaikė: ir atbuliems pavažiuoti teko, nes auto neprasilenkė  ir į šoną vos neįvažiavo. Bet šiaip aš tikėjausi, kad bus didesnis ekstrymas. Tiesa, važiuodami pasivijome autobusą. Jis susitiko lengvąją iš priekio. Vairuotojas net išlipęs aiškina, kad panele vairuotoja, turi pavažiuoti atgal. Ta pavažiavo kokį metrą ir toliau nei krust. Bijo. Šalia sėdi du vyrukai, bet, matosi, tokie šilti šilti… Niu ir ką, autobuso vairuotojas pats pervarė trijulės mašinytę gana drąsiai atgal ir problema išsisprendė:)))

Važiuojant tuo serpantinu –  vėl vaizdai vienas už kitą gražesni. Tiesa, būtent šioje atkarpoje akis kiek badė šiukšlės. Visur kitur šiukšlyno tikrai nesimato. Vos viena kita pavienė šiukslelė. Bet nuvažiuokime į mūsų miškus ar paežeres, tai dar ne tiek pamatysime. Žodžiu, tvarkosi, statosi, gražinasi Juodkalnija…

Ir ką, grįžusi iš karto puoliau rašyti. Šiek tiek atsipūsime, eisime pasimaudyti ir bandysime šturmuoti Kotoro sieną ir grožėtis vakariniu temstančiu Kotoru… Esu įsitikinusi, kad vaizdai tikrai nenuvils…

Foto gal bus vėliau. P.S. Pasirodo fotike reikia tinkamą programą parinkti, kad saulėtą dieną aiškiau rodytų :DDDD Pažiūresime, kas šiandien man gavosi…

Tuomsyk tiek. Einame pabaigti vykdyti dienos plano, krautisi lagaminų ir ruoštis rytdienos kelionei. Iš tiesų net širdį spaudžia, kad jau rytoj paliksime šitą nuostabų kampelį. Dar tiek daug nepamatyta. Truko bent kelių dienų. Ką gi, galbūt bus proga kažkada sugrįžti…

Iki, tęsinys vis dar bus…

VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 0.0/5 (0 votes cast)

Parašykite atsiliepimą

Connect with Facebook