Skaityti toliau »

VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 5.0/5 (1 vote cast)

Kaip ten bebūtų, nemaža dalis kelionės patyrimo yra įtakojama lūkesčių.  Į Prancūziją vykome pirmą kartą, tad ir įdomu buvo, ir nelabai. Nieko labai ypatingo nesitikėjom, juk vakarų Europa, kas ten kitaip nei, tarkim, Vokietijoj. Iš tokio požiūrio siurprizai ir gaudavosi kone kasdien.  Oras, tiesa, nelabai nusisekė, bet kažkokio ypatingo ir nesitikėjom, juk vasario pabaiga – kovo pradžia. Tačiau, kai lietui užklupus vidury dienos negali rasti prieglobsčio restorane ar bare, tokie dalykai privesdavo ir iki frustracijos.  Nes gi jie po tris valandas pietauja! Restoranai! Hmm. Ką veikti? Miesteliai išmirę. Niekas nedirba pirmadieniais, sekmadieniais, nuo 18 val. ir po 3 val. per pietus. Ot! Jau ir taip polaisvį maršrutą sudėliojau, kad didesnei kompanijai neskubant pavyktų interesus suderint. Nepavyko… Laiko  pakankamai, bet kur jį dėti? Lauke lyja, planuotus objektus kaip ir aplankėm, viskas uždaryta, kavos nors norim, kur jaukiai pasėdėt…ale nėra kur. Žodžiu, informacija yra jėga, nes kai žinai, atitinkamai nusiteikęs keliauji.

Bet gi pliusas gavosi toks.  Visiškai nauji potyriai, kai pasijauti esąs kosmose, kur tu nieko aplinkoj nesupranti, tavęs irgi nesupranta. Mums tai buvo nauja. Tat išėjo nemažas kiekis nuotykių, kurie keliaujant vargino ir erzino, dabar gi prisimenant labai pralinksmina.  Beje, stereotipas apie prancūzų eleganciją griuvo iškart. Jos ten nemačiau tikrai. Žmonės atrodo kaip tipiški vakariečiai – apkūnūs, mažai susitvarkę ir t.t. Visas pasaulis serga tomis pačiomis ligomis, Prancūzija – ne išimtis.

Keliavom po Pikardiją ir Šampanę, užsukom į Liuksemburgą bei kiek priartėjom prie Paryžiaus.

Pikardija. Tik nusileidę Bovė, susitalpinom į nuomotą auto ir leidomės į kelią. Info dėlei galiu pasakyti, kad prancūzai ir čia nustebino. Už autonuomą įšaldys ne mažiau 850 Eur, net jei turite papildomą draudimą. Taip kad apsirūpinkit pinigėliais.  Tik 100 km ir mes Amiense. Vakarinis pasivaikščiojimas po miestą gavosi toks netrumpas. Keletą papildomų ratukų teko susukt, ieškant St. Leu kvartalo. Tiesą sakant, geras vakaras buvo.

Pierrefonds. Tai mielas miestelis su gražuole pilimi, kuri pastatyta XIVa. kaip prekybos tarp Flandrijos ir Burgundijos kontrolės punktas. Pilį visuomet paveldėdavo jauniausieji šeimos vaikai, vyresniems gi atitekdavo valdžia. XVIIa. plis buvo apleista, sunaikinta ir tik XIXa. vyraujantis interesas romantiškiems griuvėsiams, pastūmėjo Napoleoną III atstatyti pilį.  Pilis jauki ir miela, kažkuo ypatingai lyg ir neišsiskirianti. Gal tik kripta, kur palaidoti kelių šimtmečių didikai, paliko įspūdį.  Pačiam miestely teko eit papietaut, nes atėję 12.30val. jau sužinojom, kad pietų pertrauka ir, jei vis dar norim pasižvalgyt viduje, teks grįžti po 1,5 val. Gerai, kad miestelis nedidukas, atstumai atitinkamai, nes lauke lijo tikrai nejuokingai. Čia pirmą kartą Prancūzijoj ragavom blynelių ( Crepe) ir užėjom į pirmą bulanžeriją. Pirma bagetė ir normandiško sidro butelaitis, spalvingieji eklerai ir t.t. Daug pirmų kartų buvo šiam miestely:)

Šampanė – Ardenas. Po apsilankymo pilyje, užsukom į parduotuvę apsirūpinti maisto atsagromis, tad į Reimsą atvykom jau vakarėjant. Tai – bene didžiausias regiono miestas, tradicinis šampano gamybos centras. Nuo jo iki Epernė labai netoli vynuogynų keliais. Bet mūsų maršrutas per aplink, tai, žinokit, šio keliuko nebandėm:)  Vaikščiojom po vakarinį Reimsą, apžiūrėjom garsiąją katedrą (pasaulio paveldo objektas) iš išorės, nes vakare ir ten judėjimas neypatingas, nors ir didmiestis. Miestas kaip miestas, Amiens man pasirodė mielenis ir gražesnis, o ir katedrą nemenkesnę turi. Nesu bažnyčių lankytoja, išoriškai visos katedros Prancūzijoje man panašios, taigi šia tema jokių įdomybių jums nepapasakosiu.

VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 5.0/5 (1 vote cast)
Šiaurės Prancūzija. Lūkesčiai, patyrimai, stereotipai (I), 5.0 out of 5 based on 1 rating

Parašykite atsiliepimą

Connect with Facebook