Autobusu per Skandinaviją II

2010-11-16 Autorius Dainius Komentuoti
Skaityti toliau »

VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 5.0/5 (1 vote cast)

(tęsinys. pradžia čia)
5′ą dieną – kirtom Norvegijos sieną… čia saulėtos dienos ir baigėsi :) Skirtumas tarp vasariškos, ramios Suomijos ir lietingos Norvegijos pasijautė iš karto. Už lango vaizdai gražėja, kalnai vis aukštesni ir žavesni… bet dėl daugiau-mažiau pastovaus lietaus ir darganos reikėjo kovoti su savim, kad neužmigti ir nepražiopsoti kažko gražaus. Ir tokia būsena kankino ilgai, kol vėliau įpusėjus kelionei pavažiavom žymiai piečiau ir orai pagerėjo. O iki tol atrodė, kad visą dieną autobuse miegi, bet nuo tokio miego vakare smingi dar greičiau. Kirtom pirmuosius tunelius, privažiavom pirmąjį fjordą. Ten ir įsikūrėme Russennes kempinge sustatytuose namukuose ant ratų. Tiesa, namukas čia papuolė baisus – prirūkytas, mažas, ankštas ir netvarkingas. Viduje, kaip ir už lango – drėgna ir niūru. Įsijungėm radiatorių, kad pasišildyti ir išdžiovinti šlapias kepures, ten jos ir išsilydė :) Nutarėme ilgai čia nesmūksoti ir eiti apsidairyti bent aplink. Beje, vadas patarė truputį snūstelėti, nes naktį laukė vidurnakčio saulės stebėjimas Nord Kapp’e – labiausiai į Šiaurę nutolusioje Europos vietoje, kur dar galima privažiuoti automobiliu. Taip mandrai pavadinta dėl to, kad visai šalia yra kitas iškyšulys, truputį labiau nutolęs į Šiaurę – šitas jau tikrai pats šiauriausias, bet čia neprivažiuosi automobiliu… ir šiaip jis ne toks įspūdingas (palyginimui: šio aukštis virš jūros lygio – vos keliasdešimt metrų, o Nord Kapp’o – apie 300). Vaizdai ir jausmai nepakartojami. Nors ir labai debesuota buvo, vis dėlto pamatėm tai, ko čia atvykom: saulė leidosi, leidosi, pakibo virš horizonto ir.. pradėjo kilti. Nauja diena aušta. Tuo metu kaip tik debesys ir prasisklaidė. Atvykom mes ten truputį ankščiau ir kol laukėm šio momento, žvalgėmės po didžiulį kompleksą, kurį pastatė SAS (Skandinavų oro linijos) ir dabar kepa gerus pinigus iš šios atrakcijos (įėjimas suaugusiam žmogui į visą kompleksą – 100 Lt, visos neoficialios lietuvių anksčiau aptiktos landos – jau užtaisytos). Turistai traukia autobusais dieną-naktį. O ten viduje yra visko: baras, kino salė, muziejus, koplyčia, parduotuvėlės ir daug turistų. Dalis pastato yra po žeme. Kino salėje rodo įdomų filmą apie Nord Kapp’ą per specialiai paruoštą sistemą, sudarytą iš 5 didelių plačių ekranų, sustatytų puslankio forma. Žiūrint tą filmą (kuris beje beveik visas filmuotas iš lėktuvo) apima jausmas, tartum pats skristum virš žemės ir matytum visa tai.
Taigi be sutemų sulaukėm aušros ir apie 1 val. nakties sugužėjom į autobusą. Dabar po visos kelionės galiu pasakyti, kad Nord Kapp’as buvo vienas iš dviejų kelionės “vinių”. Matyti vaizdai atrodė kaip nereliam filme. Deja, grįžtant į kempingą mūsų filmas trūko… Bet visi jau žinojo, kad nuo šiol prasidėjo tikrieji įspūdžiai, dėl ko mes ir susiruošėm į šią kelionę.
6’ą dieną – kėlėmės jau žymiai vėliau – po naktinių vuojažų reikėjo kažkiek ilgiau numigti. O ir atsikėlus nelabai aišku, ar dar rytas, ar jau pietūs – vienodai šviesu. Kai vadovas visus išvertė iš lovų, susiruošėm i Altą – gražų jaukų, atrodo, eilinį Norvegijos miestelį. O jo įžymybė – archeologijos muziejus po atviru dangumi su 5000 metų senumo žmonių raižiniais ant akmenų. Įdomu pamatyti to meto “meno kūrinius”… čia jau gali pasijusti žinovu – nes viskas čia aišku: žmogus, elnias, elnių banda aptvare, mažesnis elnias didesnio pilve… Dauguma piešinių apvedžioti raudona spalva, kad šiuolaikiniai vertintojai išvis juos pastebėtų. Ten pat pamatėm ir arktinį beržą, vos aukštesnį už žolę, bei šiaurės pašvaistę… deja tik televizoriuje :) Bet šita matyt irgi nufilmuota prieš 5000 metų. Nors vienoje ekspozicijoje buvo ir senesniu eksponatų… kaip supratom – tai kažkokia pirmuonių rūšis nuo labai… LABAI seniai :) Taigi, pasižvalgę, sėdom i autobusą ir pradėjom ieškoti vietos pietums. Radom… nerealią… nors Norvegijoj tokių rasti visai nesunku – stoji prie bet kurio statesnio šlaito į fjordą, trauki sumuštinius ir pietauji, besimėgaudamas vaizdu. Atrodo, kad suvalgytum visą… tą vaizdą, su visais žaliais apsamanojusiais kalnais… Ir tiesą sakant – beveik visą laiką, kol mes važiavom Norvegijos keliais – už lango buvo vienas už kitą gražesni vaizdai… kartais net autobusas linguodavo, kai visi nuo vienos pusės langų su fotoaparatais griūdavo prie kitos… Nuo tokių vaizdų neatbuksi… gali nebent priprast, bet tik jei ten gyventum ir žinotum, kad atsikėlus, vėl tai matysi.
Taip vingiuodami fjordų krantinėm, nusigauname iki mūsų kempingo. Turėjom dar kelias valandas (čia turbūt reiktų skaičiuoti – iki kol miegas užlenks, nes naktis aplenkia ratu). Susiruošėme paslampinėti po apylinkes. Ten pat aptikom ir pirmus didesnius krioklius. Nupyškinę po kelis kadrus kiekvienam, pajutom, kad tos pora valandų jau išseko…
7’a diena. Šiandien važiuojam E6’u keliu link Lofotų salų. Kadangi įsukom į samių teritoriją – norėjosi susipažinti ir su jų kultūra bei buitim. Užsukom į turistams paruoštą jurtą su dideliu židiniu viduje ir kėdėm aplinkui… čia toks vietinis baras :) aišku, tik išėjus iš jurtos kaktomuša susiduri su civilizacija – biotualetai, transportas, patogumai ir pan. Bet vieną kitą kailį vis tiek gali nusipirkt lauktuvėms.
Persikėlėm keltu į Lofotų salas. Jei reiktų rinktis kažkurį vieną regioną iš visos Norvegijos – turbūt rinkčiausi šį. Viskas čia truputį kitaip nei visoj Norvegijoj – daugiau jūros aplinkui, daugiau autentikos, net kalnai čia šiek tiek kitokie – atrodo tartum aksomu apsamanojusiais šlaitais. Užsukome į vieną nedidelį žvejų kaimelį, pasižiūrėti autentiškų namų, laivelių ir susipažinti su vis dar išlaikomom žūklės tradicijom. Autobuso vairuotojai aišku tuo metu laiko veltui neleido, ir sugalvojo, kad būtų puiku nuplauti autobuso langus sūriu vandeniu iš uosto :) Kai grįžom prie autobuso… visi kikendami tyliai susidėjo savo fotoaparatus į dėklus… beliko iš tikrųjų – tik grožėtis vaizdais savo akimis pro šiek tiek drumzlinus langus :).
Didžioji kelionės dalis po Lofotus nusimatė sekančia dieną, tad įsikūrėm kempinge ir užsiėmėm saviveikla: kas po miestelį pasivaikščiot, o kam (būtent autobuso vairuotojams) nuo keliones pradžios jau rankos niežtėjo išbandyt žvejybą Norvegijos vandenyse. Po gero pusvalandžio pagautų menkių užteko, kad išvirti žuvienę visiems bendrakeleiviams :) Šaunūs buvo naktipiečiai su vidurnakčio saule ir bendraminčiais prie didelio stalo.
8’a diena. Lankom Henningsvaer miestelį. Tai dar vienas miestas dėl keleto kanalų tituluojamas “Venecija”, kaip ir daug kitų miestų Europoje :) Bet šis gana jaukus… taip Skandinaviškai atšiaurus ir jaukus. Visumoj – tai žvejų miestelis su išlikusiais žvejybos rakandais. Galima rasti ir pačiame miestelyje ant medinių stovų džiovinamas žuvis.
Toliau traukiame keliais, išsiraizgiusiais salų pakrantėmis. Pakeliui užsukam į Vikingų muziejų. Po to – į sekantį kempingą. Šį vakarą apsistojame kempinge kur kas anksčiau. Laiko dar į valias, tad nusižiūrėjom pirmą labiausiai patinkantį kalną – ir pasukom link jo. Sunkiausia dalis buvo surasti takelį, vedantį link viršūnės, o po to kojos jau pačios lipo. Po gero valandėlės stovėjome ant kalno esančioje pievelėje ir grožėjomės vaizdu į Atlanto vandenyną, nusėtą Lofotų salų. Čia pat radom ir kalnų ežeriuką. Netrukom ir išsimaudyti, nors pagal vandens temperatūra galima buvo spręsti, kad visai neseniai tai dar buvo sniegas :) Tada jau suskubom atgal į savo namelį kempinge, su žole apaugusiu stogu.

(laukite tęsinio)

Daugiau nuotraukų iš mūsų kelionės po Skandinaviją galite pažiūrėti Picasa albume:

Scandinavia

VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 5.0/5 (1 vote cast)
Autobusu per Skandinaviją II, 5.0 out of 5 based on 1 rating

Parašykite atsiliepimą

Connect with Facebook