Šeštadienis ant dviračių

2015-01-15 Autorius Jurate Komentuoti
Skaityti toliau »

VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 5.0/5 (2 votes cast)
Pranašauja gražų savaitgalį, sako gal paskutinis, tad nusprendžiam pasinaudoti progomis (progos dvi: gražus savaitgalis ir turiu darbo automobilį, į kurį laisvai telpa dviračiai). Renkamės tarp Platelių ežero ir Neries regioninio parko. Kadangi leidžiam sau savaitgalio rytą pamiegoti ilgiau, Plateliai atkrinta (iki jų 3 val. kelias). Tad susitepam sumuštinių, prisipilam termosą arbatos ir išvažiuojam į Neries regioninį parką, planuodami užsukti ir į Trakus. Privažiavus Vievį nusprendžiame, kad pradžioje Užutrakis :) :) Paskutinį kartą jame lankėmės prieš 7 metus. Tuomet dvaras dar buvo tik pradėtas restauruoti, o parkas dar net nebuvo pradėtas.
Truputis istorijos:
Užutrakio dvaro sodyba yra pusiasalyje tarp Galvės ir Skaisčio ežerų, istoriniuose šaltiniuose pusiasalis minimas nuo XIV a. Tuomet jis vadintas „Algirdo sala” ir priklausė totorių didikams, vėliau pakeitė daugybę savininkų, kol XIX a. antrojoje pusėje jį įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius. Po jo mirties dvaras atiteko jauniausiam sūnui, šis ir įkūrė dvaro sodybą. Dvaro valdos siekė 800 hektarų, o 80 ha buvo skirta šeimos rezidencijai. Rūmai pastatyti pagal lenkų architekto Juzefo Huso projektą. Rūmus su prancūziškais parteriais supa peizažinis (angliškas) parkas.
Šiandien į Užutrakį dažniausiai patenkame sausumos keliu, kuriuo nesinaudojo grafo šeima, nes jis buvo skirtas ūkio reikmėms ir pramintas „bulvių” keliu. Į pusiasalį buvo keliamasi plaustu per Galvės ir Skaisčio ežerų sąsmauką, prie kurios pastatytame namelyje gyveno keltininkas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, dvaro sodyba buvo nacionalizuota, karo metu ją valdė vokiečių okupacinė valdžia. Po karo čia veikė KGB aukštų pareigūnų sanatorija, vėliau – pionierių stovykla ir poilsio namai, valstybinė turizmo bazė. Tuo laikotarpiu dvaro sodyba ypatingai nukentėjo: buvo suardytas originalus rūmų planas, stipriai deformuotas, o vėliau apleistas parkas, kuriame iškilo kraštovaizdį darkantys bei su dvaro architektūra nederantys pastatai.
Dabar Užutrakis sparčiai atgimsta: restauruojami rūmai, ūkiniai dvaro pastatai ir parkas – atkuriami nunykę tvenkiniai, tvarkomi želdiniai, į parką sugrįžta skulptūros ir vazos, kiti jį puošę mažosios architektūros elementai.
Priešai rūmus pasodintas rožynas, o rožių kvapą galima užuosti per kelis metrus. Viduryje rožyno stovi Romėnų deivės Dianos, grįžtančios iš medžioklės, skulptūra.
Kadangi labai graži rudens diena, tai parke daug žmonių, vestuvininkų, fotografų ir tt. O spalvos parke!… grožėkitės …
Toliau sukame į Trakus. Manom sau apsuksim dviračiais ratą ir į Neries regioninį važiuosim. Trakuose žmonių taip kaip sezono metu. Bobulytės iš kiemų mojuoja statyti jų kieme mašiną (7-10 Lt), bet mes turim savo vietą, nemokamai, prie kredito unijos :D
Pasistatom automobilį ir ant dviračių, ne kas… žmonių tiek, kad malonumo važinėtis nėra.
Gal atsimenate, einant krantine link pilies, per Galvės ežerą buvo toks siūbuojantis (pantoninis) tiltas? Juo esame vaikščioję, bet kas kitoje pusėje nežinojome, tad nutariam pamatyti… Tiesa, tiltas šiemet pakeistas, dabar tai stabilus, platus medinis tiltas. Kitoje pusėje kelios sodybos, tuomet dar vienas tiltukas. Juo pravažiuojam o ten du keliai, vienas į privačią jachtų klubo teritoriją, o kitą nusprendžiam išbandyti.  Asfaltuotu keliu pravažiuojam žirgyną, kelias sodybas, tolumoje matome nuorodą. Privažiuojam. Bingo! Nuoroda kviečia į Varnikų pažintinį taką.
Takas nutiestas per Varnikų botaninį - zoologinį draustinį. Pažintinio tako ilgis 3,5 km., jame įrengta 10 pažintinių stotelių, poilsio vietos su suoliukais, didesnė tako dalis – medinė, visur rodyklės padedančios nepaklysti. Viso tako reljefas kalvotas, tad važiuoti tikrai nenuobodu. Stotelėse pateikiama informacija apie miško virsmą, nuo mišraus iki pušyno, po to miškas žemėje, pereina į pelkę. Samanų dangą taip traukia akį, kad net norisi atsigulti, bet prasilenkdami turistai sako, kad ką tik čia matė gyvatę, tai mane sustabdo, po to nuo medinio tako, net koją nukelti baisu. Dar vėliau privažiavom beržyną, balta baltą aplink, nuostabiai gražu. Net ir neskaitant informacinių stendų neįmanoma nepastebėti, kad augmenija kas kelis šimtus metrų keičiasi.
Užburė, tikrai. Vešim čia savo draugus, pavasarį, būtinai.
o planavom po Neries regioninį pasivažinėti….
Tiesa, dar aplankėme Bražuolės piliakalnį. Pagal archeologinius tyrinėjimus, tai čia gyventa dar 1000 m pr. Kristų. Viduramžiais ant piliakalnio stovėjusi gerai įtvirtinta medinė pilis, kuri nuo XIII a. iki XIV a. buvo vienu iš didžiausių ir stambiausių žemės centrų, kuriame rezidavo žemės kunigaikštis, o vėliau didysis Lietuvos kunigaikštis, nuo 1386 m. Lietuvos ir Lenkijos karalius Jogaila. Būtent šioje pilyje 1382-07-06 Lietuvos Didysis kunigaikštis Jogaila ir Kryžiuočių ordino atstovai pasirašė sutartį, vadinamą Bražuolės sutartimi.
Šiuo metu ant piliakalnio net stendų su istorinėmis žiniomis nėra. Bet labai gražus takas veda į piliakalnio viršų.
VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 5.0/5 (2 votes cast)
Šeštadienis ant dviračių, 5.0 out of 5 based on 2 ratings

Parašykite atsiliepimą

Connect with Facebook