Skaityti toliau »

VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 5.0/5 (1 vote cast)

Šioj mažoj valstybėj yra visko, ko reikia keliautojo akims: kalnai, jūra, istoriniai miestai, pilys, urvai, sraunios kalnų upės, ežerai, kanjonai… galima tęsti be galo. Keliaujant labiausiai man patinka besikeičiantis kraštovaizdis, taigi Slovėnija buvo tobulas pasirinkimas. Italijos kaiminystė taip pat viliojo. Plius dar pakeliui kiek visko yra! 15 dienų automobiliu per pusę Europos – jau buvom išsiilgę tokių kelionių. Karavankeno tuneliu ( beveik 8 km) iš Austrijos patenkame į Slovėniją ir prasideda grožybės – Julijaus Alpės. Tai yra žaviausia šalies dalis – Triglavo NP. Liekame ten 4 dienom ir mėgaujamės atostogomis. Aktyviai mėgaujamės – haikinam, išbandom raftingą Sočos upe ir visaip kitaip malamės po kalnus. Gražiausi vaizdai yra važiuojant nuo Kranjskos Goros  206 uoju iki Bovečo, 203 iuoju iki Kobarido ir 102 iki Most na Soči. Vaizdai nerealūs. Nors važiavom tik iki Bovečo, nuo ten plaukėm raftingu, o vakarėjant tuo pačiu keliu per kalnus grįžom atgal lietui lyjant ir temstant. Taigi kalnus apžiūrėjom visaip. Ir visaip jie yra nuostabūs. Tikrai nuostabūs, čia ne šiaip banalią klišę panaudojau rašant. Man tai buvo gražiausios Slovėnijos vietos. Kitur irgi gražu, bet kvapą gniaužė man tik kalnuose. Bet labiausiai man įspūdį paliko kalnų upės, tokio skaidrumo, kad visai saugiai jautiesi tiesiog semiant delnais ir geriant. Ypatingai laiminga jaučiausi, kai pasiklydę kalnuose su vaikais, nusprendėm leistis prie upės, o jau ten vistiek arčiau civilizacijos:)) Priėję upę džiūgavom kaip vaikai, turškėmės tam lediniam vandeny, nes jau taip karšta buvo.

O vėliau patraukėm link jūros, pakeliui užsukant į sostinę Liublijaną.  Toks Kauno dydžio miestas penktadienio vakarą kunkuliavo – kulinarinė šventė pagrindinėje miesto aikštėje pritraukė minią žmonių, o aplink kepamų, čirškinamų patiekalų kvapas užpildė likusią erdvę ir nuo karščio jau visai nebuvo kur bėgti.  Senamiestis toks kompaktiškas, užtenks max. pusvalandžio viską apeiti. Vienam vakarui kaip tik buvo. Kitą dieną Predjama pilis ir Škocjan urvai. Ekskursas po urvus patiko jau vien todėl, kad galima buvo nors kiek atitrūkti nuo karščio, ir šiaip dar nematytas reiškinys.  O priartėjus prie jūros jau ir nuotykių gavom. Kaip man atrodė labai jau gražią vietą apsistoti išsirinkau – apsuptą vynuogynų dvarelį.  XIXa. moderniai įrengtas namas tikrai cool vieta, tačiau…ten nėra oro kondicionavimo. Tas lėmė didžiulį diskomfortą lauke tvyrant karščiams, kai vakare sutemus norisi lauke pavakaroti, tai nelabai gali, nes tokie nemenko dydžio mašalai į akį lenda. O patalpoj taip pat negali būti, nes kambaryje termometras rodo 31 laipsnį, o langų atsidaryt įjungus šviesą irgi negali. Vienžo, grįžę vakare po vojažų, greit visi nusiprausiam, išjungiam šviesas, o tada atsidarius visus langus einam miegot. Žodžiu, toks kaimietiškas gyvenimas.

Slovėnijos pajūris tai vertas atskiro pasakojimo. Nesu paplūdimių mylėtoja, tai nelabai ir galiu dejuot. Tačiau tiems, kurie atostogas leidžia banaliai kasdien gulint prie jūros – Slovėnija ne pasirinkimas. Paplūdimiai ten dažniausiai betoniniai su laipteliais į jūrą.  Ateiti išsimaudyt tai nematau problemų, bet visą dieną gulėti ant betonkės, tai sorry, bet, mano manymu, yra pornuškė.  Kai kur yra akmenuotų kranto juostų, tokių kaip Kroatijoj, tačiau tik siaura pakrantės juosta lipant į jūrą, o gulėt vistiek tenka kažkokioj nelabai tam tinkamoj vietoj. Taigi mūsų pasirinkimas buvo Kanegra Resort Kroatijoj. Kadangi buvom apsistoję šalia Kroatijos sienos, tai mumi buvo tas pats ar nuvažiuot ten, ar į bet kurį Slovėnijos paplūdimį – tie patys 15 km. O ten jau osam vieta, akmenuota švaria pakrante ir pušyno pavėsiu, kur ramiai gali sau gulėt ir nejausti karščio. Lipant į jūrą tai atgaiva yra tik tuo momentu, tik kol įlipi į vandenį, o po to tas pats karštis kaip ir nesimaudant. Tikroji atgaiva buvo išlipus iš jūros, palįsti po gėlo vandens šaltu dušu. Na, dar ledų porcija ir jau net aš galėjau  išbūti paplūdimy visą pusdienį.

Vakarus leisdavom labai vienodai, tik skirtinguose taškuose. Trys vakarai – trys pagrindiniai pajūrio miesteliai aplankyti: Piranas, Izola ir Koperis. Pagrindinis ir didžiausias šalies kurortas – Piranas. Architektūra yra ok, bet viską supošlina atitinkama publika ir muzikos garsai. Na, tokia Slovėnijos Palanga. Kiti miesteliai – ramesni ir tykesni mums patiko labiau.  Koperio architektūroje labiausiai jaučiama Venecijos įtaka.  Akis labiausiai džiugino aplink Izolą plytinčios alyvmedžių giraitės.

Keliaujant po Slovėniją automobiliu neišvengiamai teks pirkti vinjetę, tokią neadekvačiai brangią,palyginus su Austrija ar Čekija. Nors tų autostradų ten juokingai mažai, ale taip padaryta, kad kitaip nelabai nuvažiuosi nuo kalnų iki Liublijanos. Žodžiu čia toks nelabai mums patikęs dalykas. O va, kas maloniai nustebino, tai beveik visi gyventojai, nepriklausomai nuo amžiaus, kalbantys angliškai. Kas pas mus sunkiai įsivaizduojama. Pvz., maximos mėsos skyriuj su vyresnio amžiaus moterimi susikalbėti angliškai. O ten pls esate welkami:) O toliau…

Sudie Slovėnija, sveika Italija! Kryptis – Milanas, tikslas – World Expo 2015.

Seniai norėjom tai pamatyti, tad laukėm,kol ši paroda vėl vyks Europoj. Ir štai mes čia. Nors važiuojant link Milano termometras kilo ir kilo varydamas mane į neviltį, ir pakilo iki 40 laipsnių. Nebuvau tikra ar pasiryšiu trintis parodoj visą dieną svilinant tokiam karščiui. Vakare jau tebuvo 37, o naktį nulijus, ryte tik  25. Dieną žinoma karštis vėl atėjo, lyg šaipydamasis, jog kiek atsitraukęs ryte mus atviliojo čia ir tada jau smogė atvirai tyčiodamasis. Bet viskas buvo ok, paviljonuose buvo vėsu. Čekai aplamai tobulai sugalvojo pastatyti paukščio formos fontaną išskleistu sparnu apgobiantį baseiną. Karščio išvarginti tiesiog sulipom į baseiną ir su visais rūbais palindom po fontanu. Toliau vaikščioti buvo visiškas komfortas :) Visų šalių paviljonų aplankyti, žinoma, nespėjom. Tačiau iš aplankytų labiausiai patiko Maroko, Estų (nors visai nepataikė į temą – Pamaitinkime planetą), Kuveito ir Kazachstano paviljonai. Lietuvos taip pat aplankėm ir mums patiko, žinoma. Žodžiu įvairių dalykų išragavom, daug matėm ir labai patenkinti buvom, kad iki čia atvykom. Va toks geras jausmas, kai tikslą pasieki.

Po parodos įjungėm namų kryptį. Pakeliui aplankyta Verona, žiauriai viršijo lūkeščius ir mus apžavėjo. Nepaprasto grožio romaninis miestas, su ta traukiančia vieta – Džiuljetos kiemu,  namu bei balkonu, kur savo akimis išvysti  masinę psichozę.  Taigi, pora kadrų padaryta ir kartu su minia išplaukiu atgal į gatvę. Nes laukti eilės, idant nusifotkinti prie paminklo ar užlipti į balkoną, neturėjau kantrybės. Ir šaip minios žmonių mane atstumiančiai veikia. Prie Romeo namo nei vieno žmogaus neradom, tai man ten ir patiko labiau. Tokia tyli ir jauki gatvelė. Veronos miesto appsas yra cool dalykas: gali pasirinkti turą pagal miestui skirtą laiką ir nieko nepraleisdamas viską pamatysi. Lengva ir patogu.

Toliau šovėm prie Gardos ežero  ir vaizdingu keliu apvažiavom visą rytinę pakrantę. Kartais atrodė, jog ežeras niekas nesibaigs. Kartą jau čia esam buvę ir apsistoję, bet tada viso ežero dydžio nesuvokėm. O paskui dar gražiau, ežerui pasibaigus, iki Trento važiavom alpių slėniais tarp vynuogynų, tai buvo toooks jausmas, na tooks. Žiauriai fainas. Net šampanėj nemačiau tokio gražaus kraštovaizdžio. Toliau gi Austrijos alpės ir dar vienas įspūdingas draivas – Grossglokner – aukštasis alpių kelias. Čia irgi buvo wow, nors ir šalta, tik 12 laipsnių. Šiaip tai atrakcija visai dienai, kilometrų tik 48, bet stoji beveik ant kiekvieno serpantino vingio, nes vienas už kitą gražesni peizažai atsiveria. Galėtum sėdėt ir žiūrėt visą dieną ir laikas nepraeitų veltui.

Kelyje praleidom 15 dienų, aplankėm ar bent jau pravažiavom 5 valstybes, susukom apie 5000 km. Buvo žiauriai fainai!

Daugiau foto picasa nuotraukų albume:

Slovėnija – Italija 2015
VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 5.0/5 (1 vote cast)
Mažas Europos lopinėlis - Slovėnija, 5.0 out of 5 based on 1 rating

Parašykite atsiliepimą

Connect with Facebook